špogūtis

ךpogū́tis sm. (1), špógūtis (1) 1. varnėniukas: Šarka buvo atejusi į sodną špogū́čių rinkti Grg. 2. scom. prk. menkas, silpnas žmogus (ppr. vaikas): Ką ta špógūtis galia dirbti lig su merga! Grg.